Pristatydamas blogą žadėjau, kad galiu imti ir parašyti vieną kitą įrašą ne automobilių tema. O mintis papasakot apie geriamą vandenį kilo po to, kai viena mineralinio vandens įmonė iš Dzūkijos pradėjo reklaminę kompaniją, eskaluodama šūkį, kad jų vanduo gryniausias. T.y. turintis mažiausią mineralizaciją, o tai reiškia – chemine sudėtimi mažiau besiskiriantis nuo vandentiekio vandens, lyginant su konkurentais. Continue reading
Intra domum #2
Žiūriu aš į šį 1971 Plymouth Barracuda, ir galvoju – kur aš į tokį atsisėdęs dėčiau savo mobilųjį. Aha, sugedęs aš. Pripratino mane dabartiniai automobiliai prie funkcionalumo. Bet greitai sumoju – kokie dar mobiliakai, juk čia 70’s – visa vaikino ekipuote, tai piniginė vienoje galinėje džinsų kišenėje, šukos kitoje, Marlboro pakelis marškiniuose prie krūtines ir indelis Dippity-Do bardačioke. Continue reading
Intra domum #1
Šį kartą internetuose užtikau tokį neįprastą prietaisų skydelį, kurį Ford kompanija apgyvendino 1958 Edsel Pacer modelyje.
Visko pažiba – be abejonės spidometras, bet nemažiau įdomus ir kompasas kairiajame rėmelyje bei greičių dėžės padėčių valdymas vairo mygtukais.
Continue reading
Kaip kosmonautus iš pelkės traukdavo
Kosmonautus iš pelkių ir kitų sunkiai prieinamų vietų traukti tekdavo ne taip ir retai – kapsulės su jais, grįžtančiais iš savo dangiškojo darbo, krisdavo daugiau mažiau kur papuola. Panašiose situacijose atsidurdavo ir lakūnai bandytojai, kurie, sugedus ten kokiam vairui ar varikliui, nerūpestingai katapultuodavosi kur tik papuldavo, visiškai nepagalvoję apie sunkų paieškos grupės darbą. Tad tokiems krituliams surasti ir pargabenti buvo sukurtas paieškos-evakuacijos motorizuotas kompleksas kodiniu pavadinimu „Синяя птица“ (melynoji paukštė), susidedantis iš dviejų amfibijos tipo visureigių. Didesnysis vadinosi ZIL-49061 ir buvo, neabėjoju, didelis sovietų technikos stebuklas, bet mums kur kas įdomesnis antrasis, mažesnysis sraigtinis visureigis ZIL-2906, kurį nukeldavo nuo didžiojo nugaros ten, kur jau pastarasis negalėdavo pravažiuoti.
Continue reading
Mano fetišas (ne)gražiems dalykams (update)
Atversiu jums vieną mano silpnybę – jaučiu didelį fetišą senų automobilių interjerams. Ir labiausiai mėgstu ne senuosius limuzinus su daugybe medžio apdailos, chromu spindinčiomis detalėmis ir aksomu ar minkšta oda vilktomis sėdynėmis.
Bet ypatingą fetišistinę meilę jaučiu aštuntam, devintam dešimtmečiui – erai, kuomet interjeruose įsivyravo pigi plastmasė. Ir jos būta tokios pigios bei kietos, kad naujam automobiliui tik išvykus iš prekybos salono, apdailos detalės jau dainuodavo savo barškėjimo arijas. Bet ta plastmasė leido pervertų pilniems dizaineriams laužti neįtikėtinas formas ir kurti neįsivaizduojamus formų disonansus automobilio salone. Savo meilę ne veltui pavadinau fetišų – būtent šio laikotarpio šlykštynės man sukelia nesuprantamą simpatiją.
Kaip Chevy Vegas transportavo
Членовоз 2 dalis
Taigi tęsiu įrašą apie SSRS vadovų automobilius. Kadangi su metais automobilių pramonės pajėgumai tiktai didėjo, tai ir po Stalino sekę vadovai galėjo džiaugtis kur kas didesniu auto-parku. Tad antroji straipsnio dalis gavosi kiek didesnė,bet tikiuosi skaitymas neprailgs.
Членовоз 1 dalis
Членовоз – tai žodis, kuriuo rusai pravardžiuoja savo valstybės vadovų automobilius. Taigi, kaip ir žadėjau rašau apie Sovietų Sąjungos vadovus vežiojusius limuzinus.
Членовоз – sudurtinis žodis, воз yra nuo žodžio возит, kuris reiškia vežti, o va член reiškia narį (na, kad ir CK šiuo atvėju) arba <..wait for it..> penį! Nuo kurios reikšmes kilo tokia pravardė palieku spėti jums. 🙂
Sovietų vadovai turėję vesti šalį į socialinės lygybės gerovę, visi vieningai turėjo silpnybę itin brangiems ir prašmatniems automobiliams.
Šaunusis SS būrys
Jeigu kam išvydus antraštę žandenos susigarbanojo – visiškai be reikalo. Šį kartą aš vėlgi apie automobilius.
Continue reading
Krovininis automobilis mažesnis už jūsų Fiestą.
Ar kada pagalvojote, kad skirtumas tarp motociklo ir krovininio automobilio tėra vienas ratas? Absurdiška? Skaitykit toliau.